Vaikas staiga ir intensyviai pradeda verkti tuo momentu, kai išeinate iš kambario. Jei tai nutinka dažnai, vienas iš galimų paaiškinimų – atsiskyrimo nerimas. Atsiskyrimo nerimas paprastai pasireiškia jau kūdikystėje ir yra natūrali vaiko raidos dalis. Vis dėlto tai gali kelti įtampą visai šeimai.
Šis nerimas iš tikrųjų yra stiprus vaiko emocinis išgyvenimas, kai jis bijo atsiskyrimo nuo tėvų ar artimųjų. Šiame straipsnyje paaiškinsime atsiskyrimo nerimo vaikams priežastis, požymius ir įveikos būdus.
Kas tiksliai yra atsiskyrimo nerimas ir kada jis dažniausiai pasireiškia?
Atsiskyrimo nerimą galima apibrėžti kaip vaiko baimę būti atskirtam nuo artimųjų ir jis dažniausiai pasireiškia atsiskyrus nuo mamos arba kito pagrindinio vaiko globėjo. Jis paprastai pasireiškia kūdikystėje, apie 6–8 gyvenimo mėnesį, kai vaikas ima labiau suvokti aplinką ir geriau atskiria artimus žmones nuo nepažįstamųjų.
Žinoma, kad atsiskyrimo nerimo pikas būna apie pirmuosius metus, o kai kuriais atvejais jis gali tęstis iki 3–4 metų amžiaus. Vaikui augant jis palaipsniui silpsta, tačiau jo intensyvumas ir trukmė labai skiriasi ne tik pagal amžių, bet ir pagal individualias vaiko savybes.
Psichologiniu požiūriu tai yra natūrali vaiko reakcija į savo egzistencijos ir priklausomybės nuo tėvų suvokimą. Tai sveikos emocinės raidos išraiška, kai vaikas formuoja svarbius emocinius ryšius.
Kokie yra atsiskyrimo nerimo požymiai?
Dažniausias ir akivaizdus požymis – verkimas, kai išeina vienas iš tėvų. Kūdikiams ir mažyliams taip pat pasireiškia nerimastingumas, nuolatinis mamos buvimo poreikis, pernelyg didelis prisirišimas ir neramumas.
Vyresniems vaikams nerimas gali sukelti pilvo skausmus, galvos skausmus ar miego bei mitybos sutrikimus. Taip pat būdingas vaiko pasipriešinimas ėjimui į darželį, pas senelius ar kitur be tėvų.
Labai dažnas požymis – prisirišimas prie žaislų, pledukų ar pliušinių žaislų, kurie vaikui suteikia saugumo jausmą ir atstoja artimo suaugusiojo buvimą. Tėvai turėtų atidžiai stebėti savo vaiką, fiksuoti situacijas, kai pasireiškia nerimo simptomai, ir stengtis atskirti, ar tai trumpalaikis epizodas ar ilgalaikė problema.
Kodėl atsiskyrimo nerimas pasireiškia būtent jūsų vaikui?
Vaikas, kurio nervų sistema jautresnė, gali išgyventi atsiskyrimą dramatiškiau. Didelę reikšmę turi ir šeimos aplinka. Reikšmingi pokyčiai, tokie kaip kraustymasis, brolio ar sesers gimimas, šeimos konfliktai ar perėjimas į darželį, gali būti atsiskyrimo nerimo priežastis arba stiprinantis veiksnys.
Nebijokite, atsiskyrimo nerimas nereiškia, kad padarėte ką nors blogai. Tai natūrali raidos fazė, kurią vienokiu ar kitokiu mastu patiria kiekvienas vaikas. Vis dėlto egzistuoja įvairūs mitai ir išankstinės nuostatos, pavyzdžiui, kad nerimą patiria tik pernelyg saugomų tėvų vaikai. Tiesa ta, kad tai labai individualus dalykas ir labiau priklauso nuo paties vaiko asmenybės bei temperamento ypatybių.
Kaip padėti vaikui įveikti atsiskyrimo nerimą?
Padeda atvira komunikacija, situacijos paaiškinimas paprastais žodžiais ir reguliarių išėjimo bei sugrįžimo ritualų įvedimas. Šie ritualai svarbūs todėl, kad vaikas prie jų pripranta ir situacija tampa nuspėjama.
Tinka duoti vaikui „saugų“ daiktą (mėgstamą žaislą, pliušinį žaislą), kuris bus jo „draugas“. Lavinkite vaiko gebėjimą kurį laiką pabūti vienam. Pradėkite nuo trumpų intervalų ir juos palaipsniui ilginkite.
Kaip minėta aukščiau, atsiskyrimo nerimas yra normalus. Į specialistus kreipkitės tuomet, jei vaiko atsiskyrimo nerimas neleidžia gyventi įprasto gyvenimo, yra ilgalaikis arba pernelyg intensyvus. Iš anksto venkite skubotų atsisveikinimų, neišeikite slapta, neatsisveikinę, neignoruokite ir nemenkinkite vaiko jausmų. Atsiskyrimo nerimas yra natūralus, bet įveikiamas.