Skirtingi tėvų auklėjimo požiūriai yra vienas dažniausių konfliktų šaltinių šeimoje. Kiekvienas iš tėvų auklėjime remiasi skirtinga patirtimi, įsivaizdavimais ir vertybėmis, todėl dažnai kyla nesutarimų ir nesusikalbėjimo. Vienas iš tėvų teikia pirmenybę aiškioms riboms ir disciplinai, kitas gali linkti prie liberalesnio auklėjimo, paremto didesne vaikų laisve. Nors nuomonių įvairovė yra sveika, ryškūs auklėjimo skirtumai gali vaikams kelti netikrumą ir sumaištį, be to, neigiamai paveikti ir pačių partnerių santykius.
Galbūt jums atrodo, kad jūsų partneris yra pernelyg atlaidus ir vaikui leidžia viską, arba priešingai – kad jis be reikalo per griežtas.
Kodėl auklėjimo požiūrių suderinimas svarbus ir vaikui, ir partneriams?
Kodėl apskritai verta siekti vieningo požiūrio į auklėjimą? Vaikams reikia aiškių ribų ir tvarkos – ne perdėtos kontrolės, bet tikrai ne tėvų chaotiško elgesio.
Jei jūs ir partneris taikote skirtingus požiūrius, vaikas greitai supras, kad ta pati situacija gali sulaukti skirtingų reakcijų. Dėl to vaikas jausis nesaugus ir sutrikęs, o tai gali lemti nerimą ir stresą. Skirtingos nuomonės apie auklėjimą gali sukelti ir problemas tarp pačių tėvų. Jei partneriai nesikalba ir nesugeba rasti sprendimo, gali dažnėti barniai ir nuoskaudos. Tai kelia rimtą grėsmę pačių suaugusiųjų santykiams.
Taip pat svarbu suprasti, kad vaikai labai greitai supranta, kuriam iš tėvų kas veikia ir pradeda manipuliuoti savo naudai. Tai kelia tėvams frustraciją. Vieningas požiūris leidžia aiškiai komunikuoti su vaiku, o tai geriausias būdas išvengti šių nemalonių situacijų.
Dažniausi auklėjimo stiliai
Kad galėtume darniai suderinti požiūrius, pirmiausia turime suprasti, kokie auklėjimo stiliai apskritai egzistuoja. Dažniausiai minimi keturi pagrindiniai stiliai: autoritarinis, demokratinis, liberalus ir apleidžiantis.
Autoritarinis stilius didžiausią dėmesį skiria vaiko paklusnumui. Jam būdingas griežtumas, aiški hierarchija ir taisyklės ar bausmės. Tuo tarpu demokratinis auklėjimas su vaiku atvirai bendrauja, taisykles nustato kartu ir apskritai yra švelnesnis, daugiau dėmesio skiria dialogui. Liberalus stilius vaikui suteikia daug laisvės, o tėvai stengiasi kuo mažiau kištis. Apleidžiantis tėvas ar mama vaikui neskiria pakankamai laiko, dėmesio ir palaikymo.
Kad galėtumėte su partneriu suderinti auklėjimą, kiekvienas atskirai turėtumėte aprašyti, kaip matote savo auklėjimo požiūrį. Apsvarstykite, kiek teikiate pirmenybę vaiko laisvei arba atvirkščiai – kiek palaikote kontrolę. Tuomet kartu aptarkite, kurie stiliai jums abiem labiausiai tinka ir kodėl.
Tačiau nepamirškite, kad kraštutiniai sprendimai – tiek griežtumas, tiek pernelyg didelis nuolaidumas – nėra geriausias pasirinkimas. Daugelis specialistų sutaria, kad geriausia yra demokratinis požiūris, papildytas jautriai taikomomis taisyklėmis ir ribomis.
Kur dažniausiai kyla nesutarimai dėl auklėjimo ir kaip jų išvengti?
Tėvai dažniausiai išsiskiria nuomonėmis dėl vaikų miego, bausmių ir paskatinimų taikymo, mitybos, laisvalaikio leidimo ar santykių su platesne šeima (pavyzdžiui, seneliai dažnai daro įtaką auklėjimui).
Susivokite, kada ir kur jūsų šeimoje kyla trintis dėl auklėjimo. Sudarykite didžiausių problemų auklėjime sąrašą ir ieškokite joms konstruktyvių sprendimų. Jei nesutarimai tęsiasi ir nepavyksta susitarti, nebijokite pasinaudoti vaikų psichologo, pediatro ar auklėjimo konsultanto patarimais.
Atsiminkite, kad laiku neišspręsti nesutarimai gali ilgainiui pakenkti santykiams. Be to, vaikui suteikiate galimybę pasinaudoti jūsų skirtingomis nuomonėmis savo naudai. Ir tai nėra pageidautina.
Kaip apie auklėjimo požiūrius kalbėtis konstruktyviai ir be ginčų?
Bendravimas yra vienas svarbiausių aspektų derinant skirtingus auklėjimo požiūrius. Gebėjimas apie auklėjimą kalbėtis konstruktyviai ir ramiai – įgūdis, kurį verta ugdyti. Svarbi tarpusavio pagarba. Kiekvienas tėvas iš vaikystės atsineša patirties, kuri veikia jo požiūrį į auklėjimą. Paklauskite savo partnerio, kodėl kai kurias situacijas jis mato kitaip, ir pasistenkite suprasti jo priežastis bei jausmus. Gerbkite kitą žmogų, net jei iškart su juo ir nesutinkate.
Taip pat rekomenduoju vartoti „aš“ teiginius vietoj kritikos ir kaltinimų. Pavyzdžiui, vietoj teiginio „visada esi per minkštas ir vaikai tavęs neklauso“ geriau sakykite: „Man atrodo, kad jei nenustatome aiškių ribų, vaikai tampa nereikalingai nepaklusnūs. Ką tu apie tai manai?“ Toks bendravimo būdas padeda išvengti gynybinių reakcijų ir padeda jums abiem atvirai kalbėtis.
Patarimas: pasirinkite tinkamą laiką diskusijai. Venkite ginčų įkarštyje – konflikto metu ar tada, kai vaikas šalia. Rimtesnei diskusijai susikurkite ramų laiką ir erdvę.
Praktiniai žingsniai, padedantys suderinti skirtingus auklėjimo požiūrius
Kartu sudarykite pagrindinių taisyklių ir vertybių, kurias norite perduoti savo vaikams sąrašą. Kiekvienas partneris turėtų aiškiai įvardyti savo prioritetus ir pateikti konkrečias bendrų ribų vizijas. Pasistenkite išsigryninti kuo daugiau situacijų, kuriose dažnai kyla konfliktai. Pavyzdžiui, vakarinis migdymas, maudynės, mityba, namų darbų atlikimas ar taisyklės, susijusios su technologijomis (laikas prie ekranų, telefono naudojimo taisyklės ir pan.).
Be abejo, kartais nutiks situacijų, kai vienas iš partnerių nesilaikys nustatytų taisyklių. Tokiu atveju neaiškinkitės problemos vaiko akivaizdoje, o pasikalbėkite vėliau privačiai.
Ką daryti, jei auklėjimo požiūriai iš esmės išsiskiria ir susitarti nepavyksta?
Deja, gali pasitaikyti, kad jūsų nuomonės ir vertybės dėl vaikų auklėjimo yra radikaliai skirtingos, o savarankiškas bendravimas neduoda norimų rezultatų. Tokiais atvejais labai pravartu kreiptis į trečiosios šalies pagalbos – patyrusį šeimos terapeutą, konsultantą ar vaikų psichologą. Šie specialistai pasiūlys nepriklausomą ir objektyvų požiūrį į situaciją ir padės rasti greitus bei veiksmingus sprendimus.
Šeimos konsultanto užduotis nėra priimti sprendimą už jus, o parodyti jums įvairias galimybes, kompromisus ir tarpininkauti siekiant tarpusavio supratimo. Kartais pakanka kelių susitikimų, kad aiškiau suprastumėte, kas iš tiesų svarbu ir kaip kartu dirbti gerinant santykius šeimoje.
Auklėjimo požiūrių suvienodinimas priskiriamas prie svarbiausių ir atsakingiausių tėvų užduočių. Tai ne visada lengva, ypač jei turite skirtingas nuomones. Vis dėlto verta skirti laiko ir energijos bendroms diskusijoms ir kompromisų paieškai. Tinkama komunikacija, tarpusavio pagarba ir noras ieškoti kompromisų yra sėkmės raktas.