Ar jūsų realybė – kruopščiai paruoštas papildomas maistas, kuris baigiasi visur, tik ne jūsų vaiko pilvelyje? Papildomo maisto ir naujų produktų atsisakymas yra labai paplitusi problema, su kuria susiduria didžioji dauguma tėvų. Jei vaikas atsisako paragauti bet ką naujo, tai dažnai siejasi su tėvų frustracija ir nerimu dėl jo sotumo ir sveikatos.
Vaikai dažniausiai pradeda atsisakyti papildomo maisto ar naujų patiekalų apie 6-ą gyvenimo mėnesį, o kartais šis laikotarpis tęsiasi iki dvejų ar trejų metų. Net iki 40 % šios amžiaus grupės vaikų patiria maisto neofobijos – baimės naujam maistui – laikotarpį.
Svarbu pabrėžti, kad maisto, įskaitant papildomą, atsisakymas nebūtinai reiškia sveikatos ar psichologines problemas – kartais tai tėra raidos etapas, kuris laikui bėgant praeina savaime. Kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, o jūs, kaip tėvai, galite padaryti daug, kad šis etapas praeitų sklandžiau.
Kada ir kodėl vaikai atsisako papildomo maisto ir naujų produktų?
Vaikai gimsta su įgimta pirmenybe saldiems ir švelniems skoniams – motinos pienas, kuris yra jų pirmasis maistas, yra saldus ir skanus. Pradėjus primaitinti, vaikas patenka į visiškai naują skonių, kvapų ir konsistencijų pasaulį, tai gali kelti baimę ir skatinti atsisakymą. Tai vadinama maisto neofobija ir yra natūrali apsauga nuo galimai pavojingo maisto.
Fiziologinės papildomo maisto atsisakymo priežastys gali būti dygstantys dantukai ir skausmingos dantenos, nuovargis, refliuksas ar pykinimas. Kai kurie vaikai gali būti jautresni ir į naujas konsistencijas ar intensyvius skonius reaguoti atsisakymu. Bet kuriuo atveju pasitarkite su pediatru, ar už atsisakymo valgyti neslypi rimtesni sveikatos sutrikimai.
Prie psichologinių aspektų pirmiausia priskiriamas vaiko autonomijos poreikis. 1–3 metų vaikas patiria padidėjusį poreikį kontroliuoti savo pasaulį, o atsisakydamas maisto demonstruoja savo valią ir savarankiškumą. Taip pat svarbus įpročio vaidmuo. Vaikas dažnai atsisako naujovių, nes jaučiasi saugiau pažįstamoje aplinkoje.
Dažniausios tėvų klaidos pradedant primaitinimą
Viena dažniausių klaidų – per greitas naujų produktų įvedimo tempas. Vaikui reikia laiko, kad išmoktų valgyti naują maisto rūšį. Dažnai prireikia 10–15 pakartotinių pasiūlymų, kol vaikas pripranta.
Daugelis tėvų taip pat pernelyg akcentuoja suvalgyto maisto kiekį, ir galiausiai tai sukelia stresą tiek vaikui, tiek sau. Kita klaida – netinkamų sąlygų kūrimas, pavyzdžiui, maitinimas žiūrint televizorių, kad vaikas „geriau valgytų“. Nors trumpam tai gali suteikti palengvėjimą, ilgainiui taip formuojami nesveiki įpročiai ir priklausomybė nuo blaškymosi.
Didelė problema – per didelis susitelkimas į tai, ką vaikas valgo. Vaikas jautriai reaguoja į tėvų emocijas, ir kuo labiau situacija emociškai įsitempia, tuo labiau vaikas atsisako maisto.
Kaip elgtis teisingai
Standartiškai rekomenduojama primaitinimą pradėti maždaug nuo 6-o vaiko gyvenimo mėnesio, pamažu ir nuosekliai. Pradėkite nuo vienos rūšies daržovių ir tik pamažu pereikite prie kitų produktų.
Pagal bendras rekomendacijas papildomas maistas turėtų būti ruošiamas be pridėtinio cukraus ir druskos, o idealiausia – garuose, kad išliktų svarbūs vitaminai ir mineralai.
Stenkitės vaiko neversti valgyti, verčiau tą patį produktą siūlykite pakartotinai.
Sėkmės raktas – kantrybė ir pakartotinis tos pačios maisto rūšies siūlymas. Laikykitės reguliarių laiko intervalų, kada vaikui siūlote maistą. Geriausia – ramioje aplinkoje.
Linkime daug kantrybės ir džiugių prisiminimų, kartu su vaiku atrandant naujus skonius.