Kasdien einame į darbą, kad turėtume pragyvenimo lėšų, atrastume savirealizaciją ir užtikrintume finansinį stabilumą sau ir savo šeimai. Tuo pačiu dažnai net nesusimąstome, kaip mažai apie savo darbą kalbamės su savo vaikais ir kiek neatsakytų klausimų jiems gali likti galvoje. Vaikų protas smalsus.
Paprasto atsakymo „Mama turi eiti į darbą“ šiandien jau nepakanka. Vaikas nori suprasti, kur jo tėvai praleidžia reikšmingą dienos dalį. Vaikui reikia suprasti, kodėl einame į darbą ir ką ten darome. Vaikai, kurie iš tėvų gauna aiškius atsakymus, jaučiasi saugesni, lengviau pakelia išsiskyrimą darbo dienomis ir pamažu įgauna pozityvų ir sveiką požiūrį į darbo gyvenimą.
Kada ir kodėl pradėti su vaikais kalbėti apie darbą?
Iš pokalbių su psichologais, pedagogais ir tėvais žinome, kad apie darbą jautriai galima pradėti kalbėtis jau labai ankstyvame amžiuje. Dvejų–trejų metų vaikas supranta tėvų išėjimo į darbą principus, nors dar nesuvokia visko kompleksiškai. Tinka naudoti paprastus sakinius, pavyzdžiui: „Einu į darbą uždirbti pinigėlių, kad galėtume nusipirkti maisto“ arba „Darbe padedu žmonėms, kurie serga.“ Vaikui augant galime pamažu pridėti daugiau detalių.
Pagrindinis atviros komunikacijos privalumas yra neigiamų emocijų prevencija, tokių kaip nerimas ar nesaugumo jausmas. Vaikas taip pat geriau supranta, kad suaugęs turi įsipareigojimų ir pareigų – tai prisideda prie didesnio emocinio stabilumo.
Kalbėjimas apie darbą teikia ir kitų privalumų. Vaikas mokosi atsakomybės, pinigų vertės ir geriau pradeda suprasti, iš kur atsiranda daiktai, kuriuos kasdien naudoja.
Patys aktyviai ir reguliariai kelkime darbo temą, pavyzdžiui, grįžę namo arba per bendrus pokalbius prie stalo.
Kaip paprastai paaiškinti vaikui, ką dirbate?
Pasistenkite vaikui paaiškinti, ką apima jūsų darbas. Pavyzdžiui, jei esate slaugytoja, parodykite vaikui vaikišką gydytojo rinkinį. Pasakykite, kad padedate sergantiems žmonėms, matuojate jiems temperatūrą, duodate vaistų, kad jiems pasidarytų geriau. Vaizdinė ir žaidybinė forma vaikui yra lengviausiai suprantama.
Įvairių profesijų pavyzdžius galite aiškinti bet kuriuo dienos metu. Pardavėjos profesiją galite parodyti bendro apsipirkimo metu. Pasakokite, ką daro pardavėja (skaičiuoja pinigus, deda prekes). Autobuso vairuotoją vaikas lengvai atpažins keliaujant iš namų – parodykite, kaip žmonės įlipa, vairuotojas tikrina bilietus, vairuoja ir rūpinasi saugumu.
Gera strategija – kartais nusivesti vaiką tiesiai į savo darbo vietą. Vaikai neįpareigojančiu būdu susipažins su aplinka, pamatys jūsų kolegas, pažins jūsų dienos realybę. Susiformuos konkretesnis vaizdas, kur esate, kai nebūnate namuose, ir tai numalšins jų nerimą.
Konkretaus dialogo su vaiku pavyzdys gali skambėti taip: Vaikas: „Kodėl kiekvieną dieną kažkur išeini?“ Jūs: „Einu į darbą. Tai vieta, kur darau savo darbą – kaip, pavyzdžiui, darželio auklėtoja daro savo. Aš, pavyzdžiui, padedu žmonėms su kompiuteriais, kad jie galėtų dirbti.“
Kaip ugdyti vaikų sveikas darbo vertybes ir nuostatas
Kalbėdami apie darbą turite idealią galimybę parodyti vaikui platesnę darbo prasmę. Paaiškinkite, kad darbas nėra vien tik būtina blogybė. Kalbėkite apie darbą taip, kad, pavyzdžiui, padedate kitiems žmonėms arba kad jūsų darbas yra įdomus. Vaikai lengvai perima jūsų nuostatas.
Darbas turėtų būti pristatomas kaip natūrali veikla, priklausanti gyvenimui ir leidžianti prisidėti prie visuomenės veikimo. Pabrėžkite ir jums patiems teikiamą naudą – pvz., kad jums patinka jaustis naudingi, džiugina, kai ką nors pavyksta. Mokykite vaiką suprasti, kad kiekvienas visuomenėje turi svarbų vaidmenį – tiek šiukšlių surinkėjas, tiek gydytojas ar ūkininkas.
Kaip atsakyti vaikams į sudėtingus klausimus apie darbą ir užimtumą
Kartais nutinka sudėtingų situacijų, kai tenka atsakyti ir į mažiau džiuginančius klausimus. Pavyzdžiui, jei tėvas ar mama netenka darbo, svarbu situaciją vaikui paaiškinti jautriai, bet atvirai. Rinkitės vaiko amžių atitinkančius žodžius ir sutelkite dėmesį į pozityvų aspektą – praleisite daugiau laiko kartu arba, pavyzdžiui, ieškosite dar geresnio darbo, kuriame būsite laimingesni.
Vaikus dažnai domina, kodėl kai kurios profesijos atrodo pavojingos. Paaiškinkite, kad yra daug profesijų, kurios tikrai labai sudėtingos – pavyzdžiui, ugniagesys, karys arba gydytojas ligoninėje skubios pagalbos skyriuje. Taip pat pasakykite, kad šie žmonės yra specialiai apmokyti, kad galėtų susidoroti su iškilusiomis situacijomis.
Gali nutikti, kad vaikas reiškia nepasitenkinimą, jog tėvai nuolat dirba. Pabandykite paaiškinti, kad taip yra dėl to, jog jam užtikrintumėte gerą ir laimingą gyvenimą, nupirktumėte maisto, drabužių ir žaislų. Vertėtų pabrėžti, kad pačiam tėvui ar mamai ši situacija ne visada maloni, bet jie stengiasi kuo dažniau būti su vaiku.
Klausimas „O kodėl išvis turi nuolat eiti į darbą?“ yra vienas sunkiausių. Tinkami atsakymai gali būti, pavyzdžiui: „Nes žmonės vieni kitiems padeda – aš padedu žmonėms sutaisyti automobilį, o už atlygį galime nusipirkti daiktų, kurių reikia geram gyvenimui.“ Taip vaikui paaiškinsite žmonių tarpusavio ryšį ir priklausomybę.
Dažniausios klaidos kalbant su vaikais apie darbą
Tėvai neretai nesąmoningai perduoda su darbu susijusias neigiamas emocijas. „Kad tik nereikėtų eiti į tą darbą“, „Vėl tas darbas“ arba „Kad tik greičiau turėčiau laisvą laiką“. Vaikas šias frazes lengvai įsimena ir susidaro įspūdį, kad darbas yra kažkas neigiamo ir nemalonaus. Tai nereiškia, kad negalite būti atviri su vaiku – verčiau įvardykite konkrečias situacijas ir jausmus („Šiandien esu pavargęs(-usi), nes darbe buvo beprotiškas tempas“), tačiau venkite bendrų neigiamų teiginių apie darbą kaip tokį.
Aktyviai su vaiku diskutuokite apie savo darbą. Tai padeda jam geriau suprasti pasaulį. Jei norite pradėti geriau bendrauti su vaiku apie darbą, pabandykite pasitelkti, pavyzdžiui, knygą.