Socialiniai įgūdžiai yra vieni svarbiausių gebėjimų, kuriuos vaikas ugdo savo vaikystėje. Būtent tai, kaip vaikas bendrauja, sąveikauja ir dalijasi erdve su kitais vaikais, tiesiogiai lemia jo būsimą gebėjimą veikti kolektyve, susirasti draugų ir kurti visaverčius santykius.
Visiškai suprantama, jei nerimaujate, ar nepradedate bendravimo per anksti arba per vėlai.
Socialinių sąveikų reikšmė ankstyvame vaikų amžiuje
Kokios gi yra pirmosios vaikų socialinės sąveikos ir kodėl į jas verta atkreipti dėmesį? Tai pirmieji vaiko bandymai užmegzti kontaktą, pradėti bendravimą ar žaidimą su kitais vaikais. Socialinės sąveikos svarbios visų pirma todėl, kad jos leidžia vaikui ugdyti sveiką komunikaciją, moko empatijos, dalijimosi, kantrybės ir konfliktų valdymo.
Psichologai pabrėžia, kad sveikam psichologiniam ir emociniam vaiko vystymuisi reikalingi impulsai iš kitų bendraamžių. Nors tai gali būti paprastos sąveikos, pavyzdžiui, „paskolinsi man tą kaladėlę?“ arba vienas kito stebėjimas, būtent šios smulkios akimirkos sudaro vaiko socialinio raštingumo pagrindą.
Bendraudamas su bendraamžiais vaikas susipažįsta su kitokiais požiūriais, įpročiais, temperamentais ir mokosi su tuo tvarkytis. Jis mokosi suprasti kitus, gerbti skirtumus ir susidoroti su įvairiais jausmais.
Kada tinkamas metas pradėti pirmuosius vaiko kontaktus su bendraamžiais?
Apie tinkamą pirmųjų socialinių kontaktų laiką svarsto daugelis specialistų. Apskritai sutariama, kad vaikas pradeda būti sąmoningai pasirengęs bendrauti su kitais vaikais maždaug 6–12 mėnesių amžiaus. Šiuo laikotarpiu vaikai pradeda rodyti gerokai didesnį susidomėjimą aplinka ir kitais vaikais, panašiais į juos pačius.
Tai nereiškia, kad šiuo laikotarpiu vaikas privalo reguliariai susitikti su bendraamžiais, tačiau tai jautrus metas, kai jo susidomėjimas kitais vaikais ima augti, ir verta į šį natūralų impulsą įsiklausyti. Maždaug tarp pirmųjų ir antrųjų gyvenimo metų suintensyvėja bandymai įsitraukti į bendrą žaidimą ir bendravimą.
Yra vaikų, kurie bendravimui pasirengę anksčiau, kitiems tam prireikia daugiau laiko. Visada stebėkite savo vaiką, jo reakcijas, elgesį ir susidomėjimą. Dažniausiai vaikai patys siunčia aiškius signalus, ar jie pasirengę susitikimams su bendraamžiais.
Nespauskite per daug, bet ieškokite natūralių progų – pasivaikščiojimai su vežimėliu, žaidimų grupelės, draugės su vaikais, apsilankymai vaikų kampeliuose ir pan..
Rizikos dėl per ankstyvų ir per vėlyvų socialinių sąveikų
Pradėkime nuo rizikų, kurias kelia pernelyg ankstyvos sąveikos. Kai kurie vaikai, kurie nėra emociškai pasirengę, gali patirti stresą, baimę ar nerimą. Per didelė stimuliacija socialinėje aplinkoje gali neigiamai paveikti jų elgesį ir sukelti miego problemų ir nerimą.
Kita vertus, pernelyg ilgas socialinių kontaktų atidėliojimas taip pat gali kelti sunkumų. Vaikas gali tapti nesaugus kolektyve ir baikštus. Taip pat adaptacija grupėje, tokioje kaip darželis ar šeimų centrai, dažnai būna gerokai sunkesnė.
Todėl raskite pusiausvyrą, įvertinkite jo temperamentą. Tada pradėkite pamažu ir jautriai.
Tinkamai parinkti pirmųjų socialinių kontaktų laiką nėra lengva, tačiau visada galite pabandyti, o jei nepavyks – vaiko į nieką neversti. Ideali aplinka yra tokia, kurioje yra vaikų, bet sąveika su jais nėra būtina, pavyzdžiui, žaidimų aikštelės. Tuomet patys pamatysite, ar vaikas eina ir prie kitų vaikų, ar lieka šalia jūsų ir bendrauja tik su jumis.