Jau mamos įsčiose kūdikis girdi ir reaguoja į žmonių balsus ir garsus. Nuo gimimo jis pats bendrauja verksmu, gugenimu ir kitais garsais. Pirmieji gyvenimo mėnesiai yra lemiami, nes jie padeda pamatus vėlesniam gebėjimui komunikuoti ir reikštis žodžiu.
Daugelis tėvų klausia, kaip veiksmingai skatinti kalbos raidą būtent tada, kai mažylis dar neišsireiškia žodžiais. Laiku taikoma stimuliacija ir tinkamai parinkta sąveika yra kelias į tai, kad vaiko kalbiniai gebėjimai vystytųsi optimaliai.
Ką verta žinoti
Kad sėkmingai padėtume vaiko kalbos raidai, pirmiausia turime gerai suprasti atskirus raidos etapus. Jau pirmąjį mėnesį vaikas geba atpažinti žmogaus balsą ir į jį reaguoja mimika ar judesiais. Nuo antro iki trečio mėnesio atsiranda jau pažįstamas gugenimas ar vokalizacijos, žyminčios pirmuosius vaiko bandymus bendrauti žodžiu. Šiuo laikotarpiu vaikas žaidžia garsais ir jų intensyvumu.
Maždaug 3–6 mėnesių amžiaus vaikas labai aktyviai susipažįsta su savo balsu. Intensyviai treniruojasi leisti trumpus skiemeniškus garsus, tokius kaip „ba ba“, „ma ma“ ir pan. Pirmųjų metų viduryje vaikas jau klausosi tėvų kalbos ir mokosi skirti atskiras balso melodijas bei intonaciją. Šiais mėnesiais vaikas mokosi suprasti gimtosios kalbos dėsningumus.
Tarp 6–9 mėnesių atsiranda paprastų girdėtų garsų ir skiemenų kartojimas. Laikotarpis tarp 9–12 mėnesių reiškia pirmuosius tikruosius bandymus tarti žodžius. Dažniausiai tai paprasti, aiškūs ir vaikui gerai pažįstami žodžiai („mama“, „tėtis“, „baba“). Jie dažniausiai susiję su žmonėmis, daiktais ar kasdienio gyvenimo situacijomis.
Pirmųjų vaiko žodžių amžiaus spektras labai platus. Kai kurie vaikai ištaria pirmąjį žodelį jau devintą mėnesį, kiti – tik antrojo gyvenimo metų pabaigoje ar dar vėliau. Svarbiau už tikslų pirmųjų žodžių laiką yra nuoseklus kitų įgūdžių įsisavinimas ir aktyvi vaiko komunikacija visomis formomis – judesiais, gestais, garsais.
Kaip skatinti kalbos raidą?
Jau nuo pirmųjų dienų po gimimo verta reguliariai kalbinti kūdikį. Švelniu tonu ir lėtesne kalba suteikiate vaikui galimybę klausytis kalbos tonalumo. Kūdikiui padeda, kai komentuojate kasdienes veiklas, kurias su juo atliekate dienos metu, nes taip treniruojate kalbą.
Aktyvus klausymasis yra viena iš labai svarbių technikų, padedančių vaikui suvokti bendravimą su jumis kaip dvikryptę veiklą. Būkite kantrūs, atidžiai stebėkite vaiką, reaguokite į jo garsinius pasireiškimus, mėgdžiokite jo gugenimą ir garsus. Taip vaikai gauna grįžtamąjį ryšį, ugdo susidomėjimą bendravimu ir pamažu stengiasi jus mėgdžioti.
Didelis kalbos raidos stimulas yra sąveikos ir dialogai, kuriuos vedate su vaiku. Reguliariai užduokite vaikui paprastus klausimus, pavyzdžiui: „Kur kamuoliukas?“, o tuomet atsakymą parodykite arba pasakykite patys. Įtraukite gestus, akių kontaktą, mimiką ir paprastus sakinius, kuriuos vaikas lengvai suvokia.
Nesvarbu, ar jūsų vaikas jau kalba, ar priešingai, pirmųjų žodelių vis dar laukiate, nebijokite. Vaikai mokosi kasdien ir vystosi savu tempu. Svarbiausia – jūsų palaikymas, kantrybė ir natūraliai stimuliuojanti aplinka. Stenkitės sudaryti pakankamai galimybių aktyviam kalbėjimui ir žaidimui. Jei vis dėlto turite abejonių, pediatras ar logopedas padės nustatyti galimas problemas.