Ikimokykliniu laikotarpiu vaikui intensyviai vystosi įgūdžiai, kurie bus itin svarbūs būsimai sėkmei mokykloje ir gyvenime. Šiame amžiuje vaikai yra ypač atviri naujai informacijai ir gebėjimams.
Tėvai dažnai kelia klausimus: „Ar mano vaikas moka pakankamai? Ar jis pasirengęs mokyklai?“. Apie pasirengimą sprendžiama pagal kelis svarbius gebėjimus – pirmiausia rašymą (grafomotorinius įgūdžius), skaičiavimą (pagrindines matematines sąvokas) ir gebėjimą susikaupti (koncentracija ir dėmesys). Šių pagrindų įsisavinimas didina vaiko pasitikėjimą savimi ir palengvina jo startą pirmoje klasėje.
Kaip išmokyti vaiką rašyti?
Rašymo susidomėjimas vaikams pasireiškia individualiai, tačiau dažniausiai apie ketvirtuosius–penktuosius gyvenimo metus. Natūralu, jei vaikas pradeda domėtis anksčiau arba vėliau. Svarbu šį susidomėjimą laiku pastebėti ir tinkamai jį palaikyti. Sėkmingo rašymo prielaida – taisyklinga smulkiosios motorikos raida ir gebėjimas koordinuoti rankos ir akių darbą. Galite padėti žaidimais, kai vaikai veria karoliukus, piešia ir apvedžioja paprastas formas. Vaikas pasirengęs rašyti, kai pats ima mėgdžioti raštą, eskizus ar paprastas figūras.
Vaikui galite padėti įsigydami tinkamų priemonių. Magnetinės piešimo lentos, smėlio lentos piešimui pirštu, ergonomiški spalvoti pieštukai ir trikampiai pieštukai – tai vienos geriausių priemonių taisyklingam rašymo priemonės laikymui ir smulkiajai motorikai lavinti. Grafomotoriniai užduočių lapai leidžia vaikams palaipsniui įgyti rankos užtikrintumą, dirbant su įvairiomis formomis ir raštais.
Prie veiklų galite įtraukti ir kitus motorinius pratimus. Pavyzdžiui, kūrybines dailės veiklas, tokias kaip piešimas, tapymas ar lipdymas iš plastilino. Tinka veiklos, kurios nepalieka vaikų pasyvių, bet reikalauja aktyvaus rankų įsitraukimo – klijavimas, gniaužymas ar popieriaus lankstymas. Kiekviena iš šių veiklų stiprina rankų raumenis, smulkiąją motoriką ir kartu vaikams yra smagi.
Kada pradėti mokyti skaičiuoti?
Skaičiavimas yra svarbi ikimokyklinio ugdymo dalis. Vaikas, suprantantis pagrindines matematines sąvokas, tokias kaip skaičiai, dydžių lyginimas, kiekiai ir daiktų rūšiavimas, lengviau įsilieja į mokyklinį procesą. Matematiniai gebėjimai turi įtakos loginiam ir analitiniam mąstymui, kuris savo ruožtu stiprina bendrą problemų sprendimo gebėjimą.
Pristatykite vaikui matematiką per kasdienes veiklas. Suskaičiuokite, kiek vaisių gabalėlių jis pasiima užkandžiui, kiek žingsnių nuo durų iki stalo, kiek stalo įrankių reikia ant stalo.
O kaip dėl skaitymo?
Vaikas, pasirengęs pradėti mokytis skaityti, rodo keletą tipiškų požymių. Tai, pavyzdžiui, domėjimasis raidėmis, gebėjimas susikaupti bent 15–20 minučių, tam tikrų raidžių ar garsų atpažinimas, domėjimasis knygų vartymu, gebėjimas papasakoti paprastą istoriją pagal paveikslėlius ar smalsumas dėl rašytinio teksto. Svarbus ir gebėjimas fonetiškai atskirti bent dalį garsų.
Suteikite vaikui pakankamai kalbinės stimuliacijos. Nuo pat mažens jam skaitykite pasakas, deklamuokite eilėraštukus, pasakokite istorijas savais žodžiais, žaiskite žodinius žaidimus. Taip vaikas plės žodyną, lavins kalbinius gebėjimus ir pradės matyti rašytinį tekstą kaip ką nors įdomaus, ką verta atrasti.
Geriausiai vaikai mokosi žaisdami. Pradėkite nuo paprastų veiklų, tokių kaip raidžių ar paveikslėlių derinimas kortelėse, peksesas su raidėmis, magnetinių raidžių naudojimas ant šaldytuvo, žaidimas „nuo kokio garso prasideda žodis“, abėcėlės dainavimas arba mįslių minimas.
Vis dėlto neliūdėkite, jei jūsų vaikas neparodo susidomėjimo skaitymu, rašymu ar matematika. Arba jei su vaiku neturite laiko ugdyti šių polinkių. Pradėjus mokytis pirmoje klasėje tuo mokykloje pasirūpins mokytojai. Jų darbas – mokyti vaikus ir galimus talentus ugdyti.